Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

References to this case

Share

Highlight in text

Go





2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas Komisija prieš Italiją

(Byla C-244/08)

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Šeštoji PVM direktyva – 17 straipsnis – Aštuntoji direktyva 79/1072/EEB – 1 straipsnis – Tryliktoji direktyva 86/560/EEB – 1 straipsnis – PMV grąžinimas ar atskaita – Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigtas apmokestinamasis asmuo, turintis nuolatinę veiklos vietą atitinkamoje valstybėje narėje“

Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Mokesčio grąžinimas apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę šalies arba Bendrijos teritorijoje (Tarybos direktyvos 79/1072 1 straipsnis ir Tarybos direktyvos 86/560 1 straipsnis) (žr. 33–39 punktus ir rezoliucinę dalį)

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – 1979 m. gruodžio 6 d. Aštuntosios Tarybos direktyvos 79/1072/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo pažeidimas – Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę šalies teritorijoje, tvarka (OL L 331, p. 11; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 79) ir 1986 m. lapkričio 17 d. Tryliktosios Tarybos direktyvos 86/560/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo – pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę Bendrijos teritorijoje, tvarkos (OL L 326, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 129) 1 straipsnio pažeidimas – PVM grąžinimas apmokestinamajam asmeniui, kuris įsisteigęs kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, bet turi nuolatinę veiklos vietą Italijoje.

Rezoliucinė dalis

1.

Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamajam asmeniui, įsisteigusiam kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, bet turinčiam nuolatinę veiklos vietą susijusioje valstybėje narėje, srityje Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1979 m. gruodžio 6 d. Aštuntosios Tarybos direktyvą 79/1072/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo – Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę šalies teritorijoje, tvarka ir pagal 1986 m. lapkričio 17 d. Tryliktosios Tarybos direktyvos 86/560/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo – pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę Bendrijos teritorijoje, tvarkos 1 straipsnį reikalavusi, kad apmokestinamasis asmuo, kurio buveinė yra kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, bet kuris turi nuolatinę veiklos vietą Italijoje ir atitinkamu laikotarpiu tiekė prekes ar teikė paslaugas Italijoje, prašytų sugrąžinti pirkimo pridėtinės vertės mokestį pagal minėtose direktyvose numatytą tvarką, o ne pasinaudojant mokesčio atskaita, kai prekės ir paslaugos, už kurias prašoma grąžinti minėtą mokestį, įsigyjamos ne per nuolatinę veiklos vietą Italijoje, o tiesiogiai iš pagrindinės šio mokesčio mokėtojo buveinės.

2.

Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.