EU tax law WEB Schmelz - C-97/09

6.6.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 129/5

1.

Ar frazė „bei apmokestinamojo asmens, kuris yra įsteigtas ne atitinkamos šalies teritorijoje, tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos“, įtvirtinta 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB (1) dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (toliau — Šeštoji direktyva) 24 straipsnio 3 dalyje ir 28i straipsnyje, kaip jie suformuluoti 1992 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyvos 92/111/EEB (2), iš dalies keičiančios Direktyvą 77/388/EEB ir nustatančios supaprastinimo priemones, susijusias su pridėtinės vertės mokesčiu, 21 punkte, ir šią nuostatą į nacionalinę teisę perkelianti priemonė prieštarauja Europos Bendrijos steigimo sutarčiai (toliau — EB sutartis) ir visų pirma diskriminacijos draudimui (EB sutarties 12 straipsnis), įsisteigimo laisvei (EB sutarties 43 ir paskesni straipsniai), paslaugų judėjimo laisvei (EB sutarties 49 ir paskesni straipsniai) arba Bendrijos pagrindinėms teisėms (Bendrijos teisės lygybės principui), nes ši nuostata lemia, kad atitinkamoje šalyje neįsisteigę Sąjungos piliečiai negali pasinaudoti Šeštosios direktyvos 24 straipsnio 2 dalyje (speciali schema smulkiam verslui) suteiktu atleidimu nuo mokesčio, o atitinkamoje šalyje įsisteigę Sąjungos piliečiai gali juo pasinaudoti, jeigu atitinkama valstybė, laikydamasi direktyvos, atleidžia smulkų verslą nuo mokesčio?

2.

Ar frazė „prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, kai prekes tiekia ar paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsisteigęs valstybėje narėje, kurioje jis turi prievolę sumokėti PVM“, įtvirtinta 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB (3) dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau — Pridėtinės vertės mokesčio sistemos direktyva) 283 straipsnio 1 dalies c punkte, ir šią nuostatą į nacionalinę teisę perkelianti priemonė prieštarauja Europos Bendrijos steigimo sutarčiai (toliau — EB sutartis) ir visų pirma diskriminacijos draudimui (EB sutarties 12 straipsnis), įsisteigimo laisvei (EB sutarties 43 ir paskesni straipsniai), paslaugų judėjimo laisvei (EB sutarties 49 ir paskesni straipsniai) arba Bendrijos pagrindinėms teisėms (Bendrijos teisės lygybės principui), nes ši nuostata lemia, kad atitinkamoje šalyje neįsisteigę Sąjungos piliečiai negali pasinaudoti Pridėtinės vertės mokesčio sistemos direktyvos 282 ir paskesniuose straipsniuose (speciali schema smulkiam verslui) suteiktu atleidimu nuo mokesčio, o atitinkamoje šalyje įsisteigę Sąjungos piliečiai gali juo pasinaudoti, jeigu atitinkama valstybė, laikydamasi direktyvos, atleidžia smulkų verslą nuo mokesčio?

3.

Jeigu būtų teigiamai atsakyta į pirmąjį klausimą: Ar frazė „bei apmokestinamojo asmens, kuris yra įsteigtas ne atitinkamos šalies teritorijoje, tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos“, įtvirtinta Šeštosios direktyvos 24 straipsnio 3 dalyje ir 28i straipsnyje, yra negaliojanti EB sutarties 234 straipsnio b punkto prasme?

4.

Jeigu būtų teigiamai atsakyta į antrąjį klausimą: Ar frazė „prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, kai prekes tiekia ar paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsisteigęs valstybėje narėje, kurioje jis turi prievolę sumokėti PVM“, įtvirtinta Pridėtinės vertės mokesčio sistemos direktyvos 283 straipsnio 1 dalies c punkte, yra negaliojanti EB sutarties 234 straipsnio b punkto prasme?

5.

Jeigu būtų teigiamai atsakyta į trečiąjį klausimą: Ar „metinę apyvartą“ Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Portugalijos Respublikos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos Sąjungos valstybių narių) ir Norvegijos Karalystės, Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės sutarties dėl Norvegijos Karalystės, Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo į Europos Sąjungą su baigiamuoju aktu (toliau — Stojimo sutartis) XV priedo IX dalies „Mokesčiai“ 2 punkto c papunkčio arba Šeštosios direktyvos (4) 24 straipsnio prasme reikia suprasti kaip per vienerius metus atitinkamoje valstybėje narėje, kurios atžvilgiu bandoma pasinaudoti schema smulkiam verslui, pasiektą apyvartą ar kaip per vienerius metus visoje Bendrijos teritorijoje verslininko pasiektą apyvartą?

6.

Jeigu būtų teigiamai atsakyta į ketvirtąjį klausimą: Ar „metinę apyvartą“ Pridėtinės vertės mokesčio sistemos direktyvos 287 straipsnio prasme reikia suprasti kaip per vienerius metus atitinkamoje valstybėje narėje, kurios atžvilgiu bandoma pasinaudoti schema smulkiam verslui, pasiektą apyvartą ar kaip per vienerius metus visoje Bendrijos teritorijoje verslininko pasiektą apyvartą?