Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

15.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/4

2011 m. liepos 19 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Belgijos Karalystę

(Byla C-387/11)

2011/C 305/04

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama W. Mölls ir C. Soulay

Atsakovė: Belgijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad išlaikydama skirtingas taisykles, susijusias su Belgijos investicinių bendrovių gautų investicinės veiklos ir kilnojamojo turto pajamų apmokestinimu ir užsienio investicinių bendrovių gautų investicinės veiklos ir kilnojamojo turto pajamų apmokestinimu, Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 63 straipsnius ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 31ir 40 straipsnius.

—

Priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pareikšdama šį ieškinį Komisija neigiamai vertina investicinių įmonių rezidenčių ir investicinių įmonių ne rezidenčių nevienodą vertinimą pajamų iš investicinės veiklos ir kilnojamojo turto apmokestinimo srityje. Skirtingai nei investicinių bendrovių rezidenčių atveju, nacionalinėje teritorijoje nuolatinės buveinės neturinčios investicinės bendrovės ne rezidentės iš tikrųjų neturi galimybės susigrąžinti atskaityto mokesčio už pajamas iš investicinės veiklos ir kilnojamojo turto. Šis diskriminavimas nesuderinamas su įsisteigimo laisvę reglamentuojančiomis Sutarties nuostatomis, nes dėl jo investicinių bendrovių ne rezidenčių steigimas tampa mažiau patrauklus, ir su laisvą kapitalo judėjimą reglamentuojančiomis Sutarties nuostatomis, nes Belgijos bendrovės finansavimas per užsienio investicinę bendrovę brangesnis nei finansavimas per Belgijos investicinę bendrovę.

Be to, Komisija atmeta Belgijos valdžios institucijų pateiktus argumentus. Visų pirma jos nepateikė objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad skirtumas tarp investicinių bendrovių rezidenčių ir investicinių bendrovių ne rezidenčių padėties svarbus atsižvelgiant į jų mokestinį statusą. Be to, nagrinėjama mokesčių sistema visiškai nesusijusi su darniu apmokestinimo kompetencijos pasidalijimu tarp valstybių narių. Bet kuriuo atveju, valstybė narė negali remtis dvišaliu susitarimu, kad išvengtų pagal Sutartį jai tenkančių įsipareigojimų. Galiausiai, dėl bendrovių ne rezidenčių tariamo sukčiavimo mokesčių srityje Belgijos valdžios institucijos negali remtis kliūtimis mokesčių kontrolei, kylančiomis dėl pačios Belgijos priimtų nuostatų, kad pateisintų Sutartyje garantuojamų laisvių nesuteikimą.