Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

References to this case

Share

Highlight in text

Go

24.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/8

2009 m. liepos 23 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką

(Byla C-284/09)

2009/C 256/15

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama R. Lyal ir B.-R. Killmann

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad apmokestinus įmonei, kurios registruota buveinė yra kitoje valstybėje narėje ar Europos ekonominėje erdvėje, išmokėtus dividendus didesniu tarifu nei įmonei, kurios registruota buveinė yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal EB 56 straipsnį, tuo atveju, kai minimali patronuojančios bendrovės akcijų dalis dukterinės bendrovės kapitale, nustatyta Direktyvoje 90/435 (1) nepasiekta, o Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės atžvilgiu pagal Europos ekonominės erdvės susitarimo 40 straipsnį.

—

Priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šio ieškinio dalykas yra Vokietijos dividendų apmokestinimo teisė. Vokietijos pajamų mokesčių teisės nuostatose nustatyta, kad neribotos atsakomybės patronuojančios bendrovės Vokietijoje gali užskaityti sumokėtą mokestį prie pajamų šaltinio per mokesčio apskaičiavimo procedūrą pelno mokesčio atžvilgiu. Todėl Vokietijos patronuojančios bendrovės yra atleistos nuo mokesčio prie pajamų šaltinio. Ribotos atsakomybės patronuojančios bendrovės Vokietijoje, viena vertus, turi galimybę būti visiškai atleistos nuo mokesčio prie pajamų šaltinio tik jei taikytina minimali patronuojančių bendrovių turimų akcijų dukterinės bendrovės kapitale riba, nustatyta Direktyvoje 90/435, yra pasiekta. Žemiau šios minimalios ribos pagal Vokietijos teisę neįmanoma, kad ribotos atsakomybės mokesčių atžvilgiu patronuojančios bendrovės būtų taip pat atleistos nuo mokesčio, kaip ir neribotos atsakomybės mokesčių atžvilgiu bendrovės. Dėl šių teisės aktų Vokietijoje patronuojančių bendrovių išmokėti dividendai iš kitų valstybių narių mokesčių tikslu traktuojami kitaip, nei neribotos atsakomybės mokesčių prasme bendrovių Vokietijoje.

Komisijos nuomone, ši diskriminacija prieštarauja laisvo kapitalo judėjimo principui, nes valstybės narės ar EEE rezidentai mokesčių mokėtojai dėl to gali būti atgrasinti nuo investavimo Vokietijoje.

Iš laisvo kapitalo judėjimo, kurį užtikrina EB Sutartis ir EEE susitarimas, matyti, kad jei valstybė narė suteikia lengvatą dividendų apmokestinimo atžvilgiu, ta lengvata negali būti a[ribota tik nacionaliniais dividendų gavėjais. Fiskalinė diskriminacija tarp nacionalinių dividendų gavėjų ir kitų valstybių narių ar EEE valstybių draudžiama; nacionalinė mokesčio lengvata turi taip pat būti taikoma ir akcininkams iš kitų valstybių narių ar EEE valstybių. Jei atitinkama valstybė narė, kaip šiuo atveju, yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su kita valstybe nare, ji gali remtis ta sutartimi tik tuo atveju, jei sutarties nuostatos, susijusios su užskaitymu, visiškai kompensuoja galimą daugkartinį kitų valstybių narių ar EEE valstybių akcininkų apmokestinimą lygiai taip pat, kaip nacionalinių akcininkų nacionalinėje mokesčių sistemoje atveju.

Tačiau taip nėra Vokietijos su kitomis valstybėmis narėmis sudarytų sutarčių atveju; siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo šiose sutartyse numatyta nuostatų, susijusių su Vokietijos mokesčio prie pajamų šaltinio užskaitymo atžvilgiu už patronuojančios bendrovės mokestį valstybėje narėje, tačiau įskaitytas mokestis negali viršyti mokesčio, taikomo Vokietijoje gautoms pajamoms, apskaičiuoto prieš užskaitymą, dalies. Todėl užskaitymas yra apribotas, o galimo skirtumo tarp mokesčio atitinkamoje valstybėje narėje ir Vokietijos mokesčio prie pajamų šaltinio grąžinimas nenumatytas sutartyje ir todėl negalimas.

Kalbant apie galimą šio pažeidimo pateisinimą reikia pažymėti, kad ikiteisminėje procedūroje Vokietija nepateikė privalomosios bendrojo intereso priežasties, kuri galėtų pateisinti ginčijamą mokesčių sistemą.

(1)  1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL L 225, p. 6; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 147).